Lietuvoje yra susidariusi nuomonė, kad geras vynas gali būti gaminamas bet kur kitur, bet ne pas mus. Vyno iš uogų ir vaisių gamintojams Lietuvoje nėra lengva, tenka kovoti su skeptišku požiūriu – esą koks gi vynas ne iš vynuogių. Tačiau kiekvienais metais Lietuvoje tokių vynų vis daugėja, jie sėkmingai skinasi kelią mūsų šalyje ir svetur, todėl atėjo laikas atnaujinti vaisių ir uogų vynų gamybos reikalavimus, pritaikyti juos prie technikos pažangos, gamintojų poreikių ir suderinti su ES reglamentų reikalavimais.
Šiuo metu Žemės ūkio ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos vyno gamintojų asociacija, Kauno kolegijos specialistais ir šalies vynų gamintojais, keičia dar 2001 m. patvirtintas Vaisių ir uogų vyno taisykles. Jos dabar vadinsis Vaisių ir (ar) uogų vyno, vaisių ir (ar) uogų gėrimų ir kokteilių apibūdinimo techniniu reglamentu. Vaisių ar uogų vyno gamybos nereglamentuoja jokie ES teisės aktai, todėl siekiama parengti savo lietuviškąjį variantą, kurį notifikuos Europos Komisija.
Mūsų vyndariams netrūksta nepalankių aplinkybių. Lietuva yra vėsaus klimato šalis, dėl to visose uogose ir vaisiuose yra labai daug rūgšties. Tačiau mūsų krašto vyno gamintojai siekia įrodyti, kad iš Lietuvoje užaugintų uogų ir vaisių derliaus galima pagaminti puikų vyną, nenusileidžiantį tradicinės vynuogininkystės kraštams. Gamintojai eksperimentuoja ir ieško dar nežinomų skonių bei kvapų. Pavyzdžiui, Lietuvoje gaminama ir tikra retenybė – ledo vynas iš šaldytų vaisių.
Rengiant naująjį reglamentą, diskutuojama dėl vaisių ir uogų vynų klasifikavimo, etilo alkoholio koncentracijos bei cukraus kiekio įvairių rūšių vynuose. Daug dėmesio skiriama vaisių ir uogų vynų apibūdinimui ir ženklinimui, atnaujinami gamybos technologijų ir procesų reikalavimai. Siekiama, kad vadovaudamiesi techninio reglamento nuostatomis, Lietuvos gamintojai gamintų kokybišką, natūralų, mūsų klimatui būdingų vaisių ir uogų savybes atskleidžiantį vyną.
Žemės ūkio ministerija
