Marcinkevičius




Saugant žmonių sveikatą bus griežčiau ribojama dulkes kelianti ūkinė veikla miestuose ir miesteliuose

dulkesAplinkos ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru vienam kenksmingiausių sveikatai teršalų – kietosioms dalelėms KD2,5 – nustatė griežtesnes ribines vertes, atitinkančias Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas. Jos bus taikomos miestuose ir miesteliuose planuojamai ūkinei veiklai, pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymą atliekant  poveikio aplinkai (orui) vertinimą.

PSO Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra aplinkos oro taršą yra paskelbusi kancerogenine žmogui. Yra pakankamai įrodymų, kad oro tarša sukelia plaučių vėžį, nustatytas  tiesioginis ryšys tarp oro užterštumo ir padidėjusios šlapimo pūslės vėžio rizikos, širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų  susirgimų.

Europos aplinkos agentūros duomenimis Lietuvoje dėl oro taršos kietosiomis dalėlėmis KD2,5 priešlaikinių mirčių skaičius 100 tūkst. gyventojų 2019 m. buvo Kauno apskrityje – 101, Vilniaus – 96, Panevėžio, Marijampolės – 89, Alytaus, Šiaulių – 85, Klaipėdos – 83, Tauragės – 81, Telšių – 77, Utenos – 72.

Remdamasi mokslu ir tyrimais grįstais įrodymais PSO ragina reikšmingai mažinti KD2,5 koncentraciją aplinkos ore. Skelbiama, kad sumažinus KD2,5 koncentraciją 10 µg/m3, bendras mirtingumas gali sumažėti apie 6 proc. Mirtingumo rizika nuo širdies ir kraujagyslių ligų galėtų mažėti 12 proc., nuo plaučių vėžio – 14 proc.

2021 m. PSO gairėse KD2,5 kalendorinių metų ribinė aplinkos oro užterštumo vertė rekomenduojama 2 kartus mažesnė nei 2005 m. ir net 4 kartus mažesnė už šiuo metu taikomą Europos Sąjungoje pagal oro kokybės direktyvos reikalavimus.

Pažymėtina, kad 2022 m. spalio 26 d. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl naujos oro kokybės direktyvos, kuriame taip pat po pereinamojo laikotarpio siūloma įteisinti PSO rekomenduojamas, tačiau ne pačias griežčiausias KD2,5 ir kitų teršalų normas. 

KD2,5 koncentracija kai kuriuose Lietuvos miestuose ne tik viršija PSO rekomenduojamus lygius, bet ir yra arti ar net viršija pagal ES reikalavimus nustatytą didesnę normą ( 20 µg/m3). Net kaimo vietovėse ši koncentracija yra 6 - 9 µg/m3 (didžiausia – Vilniaus regione) – labai arti PSO 2005 m. rekomenduoto metinio lygio (10 µg/m3). 

Lietuvoje veikiančiose oro kokybės tyrimų stotyse 2021 m. išmatuota didžiausia KD2,5 vidutinė metinė koncentracija buvo Vilniuje, Žirmūnuose (13,8 µg/m3) ir Kaune, Petrašiūnuose (13,4 µg/m3), mažiausia – Naujojoje Akmenėje (7,2 µg/m3) ir Klaipėdoje, Šilutės pl. (7,6 µg/m3). Iš 15 miestų, kuriuose atlikti indikatoriniai matavimai, 2019 m., ji buvo didžiausia  Telšiuose (23,7 µg/m3), Biržuose (22,4 µg/m3), Marijampolėje (20,9 µg/m3), mažiausia – Rokiškyje (12,5 µg/m3).

Vyriausybė savo programoje užsibrėžė iki 2030 m. miestuose ir miesteliuose perpus sumažinti žmonių sveikatai kenksmingą oro taršą ir įpareigojo nustatyti griežtesnes ribines aplinkos oro užterštumo vertes pagal PSO rekomenduojamus oro užterštumo lygius.

Naujos KD2,5 ribinės vertės nustatytos pakeistose Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normose.

Griežtesnė nei dabar galioja ES reikalavimus atitinkanti kalendorinių metų ribinė vertė ir papildoma PSO rekomenduojama trumpesnio laikotarpio – 1 paros ribinė vertė – bus taikoma nuo 2025 m.

Aplinkos ministerijos nuotrauka

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode