Balandžio 24 d., penktadienį, 15.00 val. organizuojama Leckavos piliakalnio su gyvenviete (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 23959) tvarkymo talka. Joje dalyvaus Leckavos kaimo bendruomenė, Reivyčių seniūnijos darbuotojai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų komanda. Praėjusį savaitgalį piliakalnio tvarkymo talkoje triūsė Mažeikių turistų klubo nariai drauge su vietos gyventojais. Kultūros paveldo objekto teritorijoje talkininkai atlieka valymo darbus, iškirsdami menkaverčius krūmus.
„Šios dvi talkos – tik graži pradžia. Piliakalnio su gyvenviete teritorija didelė, tad kviečiu įstaigų, įmonių kolektyvus prisijungti. Tai padaryti galima ne tik balandžio 24 d. Talkas organizuosime ir ateityje“, – sako už paminklotvarką atsakinga Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Rūta Končiutė-Mačiulienė.
Susidomėjusius šio piliakalnio ir kitų rajono kultūros vertybių tvarkymu R. Končiutė-Mačiulienė mielai kviečia paskambinti šiais telefonais: (8 443) 90686 arba 8 699 58582, arba rašyti el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Specialistė primena, kad kultūros vertybių tvarkymo darbai atliekami pagal teisės aktuose nustatytus paveldo saugos reikalavimus, tad, norint imtis kultūros paveldo objektų tvarkymo darbų, pirmiausia reikia pasikonsultuoti su specialistais.
Leckavos piliakalnio su gyvenviete tvarkymo darbai finansuojami iš Mažeikių rajono savivaldybės biudžeto, Kultūros paveldotvarkybos darbų ir švietėjiškos edukacinės veiklos programos. Leckavos kaimo bendruomenė talkininkus vaišina arbata ir koše.
1966 m. Leckavos piliakalnį žvalgė Lietuvos istorijos institutas. 1997 m. piliakalnis su gyvenviete įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą. Piliakalnis dar vadinamas Raganos kalnu, Šventpiliu, Šventorėlio kalneliu, yra Reivyčių seniūnijoje, Leckavos mstl., prie Vadaksties ir Vaikštario santakos, kairėje pusėje, apie 0,3 km į šiaurę nuo Leckavos-Buknaičių kelio. Datuojamas I tūkst. - XIII a. Piliakalnio aikštelė trikampė, orientuota ŠR-PV kryptimi, 24 m ilgio, 28 m pločio PV. Jos PV krašte lanku supilti 2 pylimai ir tarp jų iškastas griovys. Pirmasis pylimas - 55 m ilgio, 2 m aukščio, 18 m pločio, griovys - 6 m pločio, 0,5 m gylio, antras pylimas - 80 m ilgio, iki 2,5 m aukščio, 9 m pločio. Šlaitai statūs, 12 m aukščio. Piliakalnis labai apardytas arimų, pylimai iškasinėti duobėmis ir smarkiai nuskleisti. Per pylimus prakirsta Lietuvos–Latvijos sienos juosta (stulpai stovi už piliakalnio ribų, pati Lietuvos–Latvijos siena eina Vadaksties upe). Į P-PV nuo piliakalnio, 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė.
Pasakojama, kad ant Raganos kalno gyveno ragana, kuri čia turėjo pasistačiusi rūmus. Ragana buvo nedora ir kerštinga. Pridarė apylinkių žmonėms niekšybių, žmonės ją sučiupo, užkūrė rūmus, į ugnį įmetė pačią raganą, ji liepsnose ir sudegė. 1978 m. J. Šliavas mini, kad vakarais prie kalno vaikų neleisdavo, sakydavo: „Ten sėdi raganos". 1936 m. Stasys Ličkūnas nurodo, kad čia buvo pilis, kurią jūromis atkeliavę priešai išgriovė.
Kultūros ir sporto skyriaus informacija
