Festivalis




gynejamsŠių metų Nobelio taikos premija atiteko Mariai Ressai (Marijai Resai) ir Dmitrijui Muratovui už žodžio ir žiniasklaidos laisvės gynimą Filipinuose ir Rusijoje, penktadienį paskelbė Norvegijos Nobelio komitetas.

Komiteto pirmininkė Berit Reiss-Andersen (Berit Reis-Andersen) nurodė, kad M. Ressa ir D. Muratovas atstovauja visiems žurnalistams, ginantiems žodžio laisvės idealą pasaulyje, kuriame demokratija ir žiniasklaidos laisvė susiduria su vis nepalankesnėmis sąlygomis.

Filipinų ir JAV pilietybę turinti tiriamosios žurnalistikos tinklalapio „Rappler“ įkūrėja 58 metų M. Ressa „pasitelkia žodžio laisvę, kad atskleistų piktnaudžiavimą valdžia, smurto naudojimą ir didėjantį autoritarizmą jos gimtojoje šalyje“, sakoma komiteto pranešime.

„Kaip žurnalistė ir „Rappler“ vadovė... Maria Ressa pasirodė esanti bebaimė žodžio laisvės gynėja. „Rappler“ sutelkė kritikuojantį dėmesį į [Filipinų prezidento Rodrigo] Duterte (Rodrigo Dutertės) režimo kontroversišką, žudikišką kampaniją prieš narkotikus“, – pridūrė Nobelio komitetas.

M. Ressa ir „Rappler“ taip pat „dokumentavo, kaip socialiniais tinklais naudojamasi melagienoms platinti, oponentus persekioti ir visuomenės diskursu manipuliuoti“, sakoma pranešime.

Reaguodama į šią naujieną M. Ressa Norvegijos televizijai TV2 sakė, kad Filipinų „vyriausybė akivaizdžiai nebus laiminga“.

„Esu truputį sukrėsta. Tai išties jaudinama, – pridūrė ji. – Tačiau džiaugiuosi dėl savo komandos ir norėčiau padėkoti Nobelio komitetui, kad jis pripažino, ką mes išgyvename.“

„Dirbo pagal savo idealus“

Tuo metu 59 metų D. Muratovas, 1993 metais kartu su kitais įkūręs Rusijos nepriklausomą laikraštį „Novaja gazeta“, pripažinimą pelnė už dešimtmečius trukusias pastangas ginti žodžio laisvę savo šalyje vis nepalankesnėmis sąlygomis, pažymėjo komitetas.

„Nepaisant žudymų ir grasinimų, „Novaja gazeta“ vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Muratovas nesutiko atsisakyti šio laikraščio nepriklausomos politikos. Jis nuolat gynė žurnalistų teises – sakoma pranešime. – Faktais grindžiama „Novaja gazeta“ žurnalistika ir profesionalumas padarė jį svarbiu informacijos šaltiniu apie smerktinus Rusijos visuomenės aspektus, retai minimus kitos žiniasklaidos.“

Nobelio komitetas atkreipė dėmesį, kad nuo „Novaja gazeta“ leidimo pradžios buvo nužudyti šeši jo žurnalistai, įskaitant Aną Politkovskąją, nušvietusią Rusijos kruviną konfliktą Čečėnijoje

Kremlius savo ruožtu pareiškė sveikinantis Nobelio komiteto sprendimą skirti premiją D. Muratovui.

„Galime pasveikinti Dmitrijų Muratovą – jis nuosekliai dirbo pagal savo idealus, – žurnalistams sakė prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas. – Jis – talentingas. Jis – drąsus.“

B. Reiss-Andersen priminė, kad Nobelio taikos premija ir anksčiau yra buvusi paskirta žurnalistams. 1907 metais šio pripažinimo sulaukė italas Ernesto Teodoro Moneta (Ernesta Teodoras Moneta), pagerbtas „už savo darbą spaudoje ir taikos susitikimuose“.

1935 metais premija buvo skirta Carlui von Ossietzky (Karlui fon Oseckiui) už „jo karštą meilę minties ir žodžio laisvei“, kai šis žurnalistas atskleidė, jog Vokietija pradėjo vėl slapta ginkluotis po Pirmojo pasaulinio karo.

„Be žodžio ir žiniasklaidos laisvė būtų sunku sėkmingai skatinti tautų brolybę, nusiginklavimą ir kad mūsų laikais pasaulio tvarka taptų geresnė“, – pabrėžė B. Reiss-Andersen.

Ji atkreipė dėmesį, kad mūsų laikais žodžio laisvei kyla grėsmė dėl masiškai platinamų melagingų pranešimų. B. Reiss-Andersen sakė, kad M. Ressa kritikavo socialinio tinklo „Facebook“ vaidmenį manipuliuojant visuomenės debatais. „Platinti melagienas ir informaciją, kuri yra propagandinė ir neteisinga, taip pat yra žodžio laisvės pažeidimas – ir visa žodžio laisvė turi savo ribas. Tai irgi yra labai svarbus veiksnys šiuose debatuose“, – kalbėjo ji.

Laureatai gaus po aukso medalį, diplomą ir pasidalys šios prestižinės premijos piniginę dalį – 10 mln. Švedijos kronų (985 tūkst. eurų). 

Įtemptas sezonas

Pernai Nobelio taikos premija atiteko Pasaulio maisto programai (WFP) už milijonų žmonių nuo Jemeno iki Šiaurės Korėjos gelbėjimą nuo bado.

Tarp tikėtinų prestižinės Nobelio taikos premijos laureatų šiemet buvo minimos žiniasklaidos laisvę ginančios grupės, Baltarusijos opozicijos lyderiai ir tokie klimato aktyvistai kaip Greta Thunberg (Greta Tunberg).

Šių metų Nobelio apdovanojimų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko amerikiečių mokslininkams Davidui Juliusui (Deividui Džuliusui) ir Ardemui Patapoutianui (Ardemui Pataputianui), atradusiems temperatūros ir lytėjimo receptorius.

Antradienį paaiškėjo Nobelio fizikos premijos laureatai – jais tapo japonų kilmės amerikietis Syukuro Manabe (Sjukuras Manabė), vokietis Klausas Hasselmannas (Klausas Haselmanas) ir italas Giorgio Parisi (Džordžui Pariziui). Jie buvo pagerbti už sudėtingų fizikinių sistemų tyrimus, padėjusius sukurti šiuolaikinius klimato prognozavimo modelius.

2020 metų Nobelio premijų teikimą jau temdė pandemijos šešėlis, tačiau šįkart visas atrankos procesas buvo paveiktas COVID-19 padarinių.

Įprastu atveju laureatai savo apdovanojimą atsiimtų iš karaliaus Carlo XVI Gustafo (Karlo XVI Gustavo) rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896 metais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.

Praeitą mėnesį Nobelio premijų teikimą organizuojantis komitetas informavo, kad antrus metus iš eilės dėl COVID-19 pandemijos mokslo ir literatūros sričių laureatams apdovanojimai bus įteikti jų pačių šalyse. Fondas pridūrė, kad sprendimas dėl Nobelio taikos premijos, tradiciškai teikiamos Norvegijos sostinėje, dar nepriimtas.

Apdovanojimų sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.

Redaktorius Raimondas Čiuplys

BNS nuotrauka

Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode